Latvijos pietvakarių teritorijoje driekiasi Tiro durpynas (lat. Tiras Purvs) esantis Liepojos rajone. 1936 metų gegužės 26 d. darbininkai surado lobį, kurio dalis buvo perduota Istorijos muziejui. Archeologas P. Stepiņš nuvažiavęs į vietą patikrinti aplinkybes kuriomis buvo rastas lobis surado dar kelis išlikusius daiktus.
Tiro durpyno plotas yra lygus maždaug 700х1000 m. Lobis buvo vidury durpyno tarp viršutinio, šviesiai rudo (110 cm storio) ir apatinio – juodo (45 cm storio) durpių sluoksnių. Dauguma daiktų buvo apatiniame sluoksnyje, po kuriuo glūdėjo tvirtas baltas smėlis.
Lobį sudarė: bronzinė sagė; apyrankė; spiralės; sagtis; geležinis žiedas; apkaustai; bronzinis kaltas su puošta medine rankena; geriamasis ragas; įvairios medinės sagos/sagtelės; vilnonių siūlų kamuolys; daugybe vilnonių dirbinių – didžiulis vilnonis užklotas (apsiaustas), vilnonis gobtuvas (gaubtas ar maišas), autai (apie 3 m ilgio), avalynė/veltiniai?; ąžuolinė rankena; uosiniai pagaliukai; odinis kapšas su arklio plauko virvele; odiniai dirželiai; du egliniai apvalūs skydai ir kt. Anot tų dienų liudininko, audinio pagaminimas (išvaizda) nesiskyrė nuo lobį radusiųjų žmonių dabar naudojamo. Jie netgi pamanė, kad tai visai nesenas daiktas ir bandė tikrinti audinio stiprumą. Tokiu būdu daug sugadino.
Kad mediniai daiktai ir audiniai nepakiltų į pelkės paviršių, aplink lobį buvo įkalti pušiniai kuolai su apdegintais galais, o ant lobio uždėtas plonas, ilgas rastas.
Tiro lobis ne kartą buvo minėtas spaudoje, tame tarpe ir archeologiniuose žurnaluose/literatūroje. Vienok visų jo daiktų aprašymų nėra, o publikacijose yra netikslumų.
Lobis užkastas maždaug IX a. viduryje. Data nustatyta vadovaujantis kelių daiktų tipologinės analizės rezultatais: bronzinės sagės su spiraliniais užlenkimais galuose, apyrankės su storėjančiais galais, spiralių, dvigubų apkaustų su kniedėmis galuose ir sagčių. Visi rasti daiktai ir jų ornamentai turi analogų tame laikotarpyje iš aplinkinių vietovių.
Tiro lobis buvo rastas kuršių genties teritorijoje. Aplinkui yra palikta daug kuršių paminklų – įvairių laikotarpių (nuo pirmojo tūkstantmečio pr.m.e.) kapinynų ir gyvenviečių (Impiltė, Apuolė).
Lobio daiktų analizės rezultatai liudija, kad šie daiktai priklausė turtingam kuršių kariui. Lobis buvo užkastas žiemą kaip auka dievams už sėkmę kovoje arba, kas mažiau tikėtina, kaip išpirka dievams už mirties išvengimą ar nelaimės. Tokie lobiai žinomi ir kitose vietose. Apie juos rašo senoviniai metraščiai, taip pat mini ir folkloras.
Archeologinės iškasenos, viduramžių metraščiai ir kronikos liudija apie IX a. viduryje vykusias kovas su skandinavų kolonistais ir apie jų išvarymą iš kuršių teritorijos, o taip pat apie dažnus susirėmimus su kitomis baltų gentimis. Gal būt su šiais įvykiais ir susijęs šis lobis.

Ypač įdomūs radiniai yra du apvalūs skydai iš eglinių lentų. Pirmasis – plokščias, 85,5 cm diametro, iš priekio buvo aptrauktas oda. Padarytas iš šešių, 0,6 cm storio lentų. Išorinėje pusėje - tarp lentų ir odos buvo sudėtas žolės sluoksnis, kuris tikriausiai tarnavo kaip amortizuojanti smūgius priemonė. Skydas turėjo medinį antskydi iš beržo gumbo 13,1 x 10,5 cm, kuris dengė 11,5 cm skylę skydo centre. Antskydžio vidus buvo išskaptuota, kad nekliudytų rankai ir turėjo 14 tvirtinimui skirtų skylučių. Deja, bet lieka neaišku kaip jis tiksliai tvirtinosi (vinimis, kanapine/linine virvele ar odiniu dirželiu). Ant skydo aptrauktos odos matosi mušimo žymės, kas rodo, kad skydas buvo naudotas kovose. Ties skydo kraštu matosi eilė skylučių, greičiausiai odos prisiuvimui prie skydo krašto. Per skydo vidurį (vertikaliai) einanti eilė skylučių byloja apie buvusią rankeną, prisiūta organinės medžiagos virvele (greičiausiai linine ar kanapine). Skydui galėjusių priklausyti geležinių dirbinių nerasta. Šiuo metu skydas apgailėtinoj būsenoj, oda ir šienas nunykę, medinis antskydis labai blogai išlikęs. Pagal kitus radinius (ragą ir sagtelę...abejotinas datavimas) skydas datuotas IX a. Nustatyta, kad antrasis skydas 73 cm diametro, o jo lentos buvo išlenktos, tai rodo, kad skydas galėjo būti konvekcinis. Iš jo liko tik viena lentutė, kurios dydis 68 cm x 11,8 cm x 1,4 cm. Lentutės viduryje matosi keturkampė anga - greičiausiai vidurinė skydo dalis.

Literatūra:

1. E. Schuldt, 'Groß Raden: Ein slawischer Tempelort des 9./10. Jahrhunderts in Mecklenburg'. Schriften zur Ur- und Frühgeschichte 39. Akademie der Wissenschaften der DDR Zentralinstitut für alte Geschichte und Archäologie: Berlin 1985.
2. В.А. Уртанс, 'Latvijas PSR vēstures muzeja raksti.' Archeoloģija. Rīga, 1962.
3. V.A. Urtans, 'Drevnie shchity na territorii Latviiskoe SSR'. Sovietskaia Arkheologii 1961(1), p.216-224.

Nuorodos:

1. Клад Тирского торфянника. Щит. [2013-02-05]
2. Ninth Century Shields from Tira Bog, Latvia [2013-02-05]

Parengė: Žalčius