Lietuvos senojo ir vidurinio geležies amžiaus ar­cheologinėje medžiagoje šiuo metu yra žinomos tik metalinės skydų dalys. Jų dažniausiai aptin­kama Vakarų, Rytų, Pietryčių ir Pietų Lietuvoje, tačiau pavienių radinių aptikta ir kituose Lietuvos regionuose. Iš viso šiuo metu skydų dalys žinomos iš 66 archeologinių vietovių.

Antskydžių paplitimas Lietuvoje (parengė D. Kiulkys)
Radavietės: 1. Aukštkiemiai (Oberhof) 2. Bagočiai (Bagota) 3. Baitai (Baičiai) 4. Baliuliai 5. Baltadvaris 6. Bandužiai 7. Bo­rava (Šilinė) 8. Dauglaukis 9. Degsnė-Labotiškiai II 10. Eiguliai 11. Genaičiai 12. Grabijolai (Žemaitiškės) II 13. Ivoškiai 14. Karmazinai 15. Kerkutviečiai 16. Kernavė 17. Krikštonys 18. Kurmaičiai 19. Labanoro apyl. 20. Lazdininkai (Kalna­laukis) 21. Maisiejūnai 22. Marvelė 23. Medžionys 24. Mėžionys (Miežionys) 25. Migonys 26. Musteiniai-Baubonys I 27. Nemaitoniai 28. Neravai-Grigiškės 29. Noruišiai 30. Padvariškiai (Blagodatna) 31. Pakalniškiai 32. Pakrauglė 33. Palanga 34. Palumpiai 35. Palūšė 36. Pamusiai (Pamusys) 37. Papiškės, Varėnos r. 38. Papiškės, Švenčionių r. 39. Peršaukštis-Kas­čiukai 40. Pėžaičiai 41. Popai-Vingeliai 42. Poviliškė (Ignalina) 43. Punios Šilas (Kuronai) 44. Rūdaičiai I 45. Rudamina 46. Seiliūnai 47. Senkai 48. Skineikiai 49. Slabadėlė (Slobodka) 50. Stragnai 51. Sudota (Sudata) I 52. Šarkai 53. Šaukėnai 54. Šernai 55. Taurapilis 56. Utenos apyl. 57. Užpaliai 58. Varapniškės 59. Velikuškės 60. Versekėlė 61. Veršvai 62. Vilkiau­tinis 63. Voroniai 64. Vyžiai 65. Žviliai 66. Žvirbliai

Lietuvos teritorijoje dažniausiai yra randama gele­žinių antskydžių. Šiuo metu iš viso žinomi 129 ant­skydžiai iš 66 vietovių. Remiantis šešiasdešimties antskydžių duomenimis, buvo sudaryta nauja jų tipologija. Pavyko išskirti keturiolika formų (penki tipai ir dvylika variantų). Aštuonios iš šių formų yra aptinkamos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vidu­rio Europos bei Skandinavijos šalyse. Likusios še­šios formos analogų kituose kraštuose neturi. Ant­skydžiai į kapus buvo dedami II a. viduryje–VII a.

Antskydžių tipų datavimas: juoda spalva – pagal Lietuvos archeologinę medžiagą; pilka – pagal Zieling, 1989; tamsiai mėlyna – pagal Ilkjær, 1990

Lietuvoje gana dažnai yra randama ir skydo ran­kenos apkalų. Jų šiuo metu žinoma aštuoniolika iš dvylikos vietovių. Aptariamuoju laikotarpiu buvo naudojamos tiek sudėtinės, tiek vientisos konstruk­cijos skydo rankenos.

Skirtingi skydo rankenos tvirtinimo būdai. a – skydo korpusas, b – medinė ran­kena, c – metalinė rankena ar jos apkalas, d – kniedė, e – poveržlė, f – antskydis, g – oda (Dickinson, Härke, 1992, fig. 24)

Rečiausiai aptinkamos skydo dalys yra metalinės jo diržo detalės (sagtys ir grandys), žinomos iš pen­kių vietovių, ir korpuso kraštų apkalai, žinomi iš keturių vietovių.
Apie Lietuvos teritorijoje naudotų skydų korpuso gamybą, konstrukciją ir formą galime spręsti tik remdamiesi kitų kraštų archeologiniais duome­nimis. Pagal gerai išsilaikiusius skydų radinius iš Skandinavijos galima spėti, kad Lietuvoje skydo korpusas buvo gaminamas iš lentelių – jos būda­vo suklijuojamos ir aptraukiamos oda. Pagal skydų radinius Sembos pusiasalyje ir Latvijos teritorijo­je galima teigti, kad Lietuvoje naudojami skydai buvo apskritimo arba stačiakampio užapvalintais galais formos. Pastarieji greičiausiai buvo naudo­jami senojo geležies amžiaus laikotarpiu, o apvalūs galėjo pasirodyti viduriniame geležies amžiuje.

Kapai, kuriuose pagal antskydžio atstumą nuo kapo krašto, pavyko nustatyti maksimalų galimą skydo dydį

Gniezno katedros durų fragmentas/ Prūsai apsiginklavę "aitvaro" formos skydais

Gniezno katedros durų fragmentas/ Prūsai apsiginklavę "aitvaro" formos skydais

Apvalus Tiro durpyno skydas

Visi skydų radiniai Lietuvoje buvo aptikti laidojimo objektuose. Skydų dalių randama tik vyrų kapuose. Osteologiniai duomenys rodo, kad skydai buvo de­dami į suaugusių, bet dažniausiai jaunų vyrų kapus. Dauguma šių kapų yra turtingi įkapių, juose visuo­met būna kitų ginklų. Dauguma skydų dalių buvo rasta II/III–III a. ir V–V/VI a. laikotarpių kapuose.
Kovoje skydas galėjo būti naudojamas dviem bū­dais: ginantis – blokuoti priešininko smūgius, ir puolant – smūgiuoti priešą. Skydas taip pat buvo naudojamas įvairiose karinėse rikiuotėse, tačiau ar jų aptariamuoju laikotarpiu buvo Lietuvos terito­rijoje, pagal šiuo metu turimus duomenis nustatyti yra sunku. Netiesioginiai archeologiniai duomenys leidžia spėti, kad jos tikriausiai atsirado viduriniame geležies amžiuje.

Literatūra:
Senojo ir viduriniojo geležies amžiaus skydai Lietuvoje. In: Archaeologia Lituana, t. 11, p. 33-114.

Parengė: Žalčius