Unikaliam XIII a. Gardino kario kompleksui labai nesiseka su viešinimu, nors pasaulis jau išvydo du straipsnius, kuriais autorius siekė nors kažkiek mus apšviesti apie radinius [1]. Šiuo metu Gudijoje nėra mokslinio istorinio-archeologinio žurnalo, todėl teko turėti reikalų tik su mokslo populiarinimo leidiniais. „Наследие“ (liet. Paveldėjimas) ir „Искусство Беларуси“ (liet. Gudijos menas) žurnalų redakcijose medžiagą apie radinius taisė ir redagavo taip kaip jiems patiko. Galiausiai pirmame straipsnyje buvo išbraukta visa tipologija, svoriai, radinių piešiniai. Antrame straipsnyje pakeitė užrašus po fotografijomis – smeigtuką pavadindami akstimi (lengva svaidoma ietis) ir vėl gi išmesdami radinių piešinius. Tikėkimės, kad trečias mėginimas bus geresnis.
1988 m. balandį, Gardino 24-os vidurinės mokyklos mokiniai perdavė Gardino istorijos ir archeologijos muziejui viduramžių raitininko ginklų ir šarvų rinkinį. Rinkinyje buvo kalavijas, kovos kirvis, ietigalis, svaidoma ietis (akstis), šalmas, dalis žiedmarškės, smeigtukas, trys pentinai, žąslai, balnakilpė (vėliau, radimo vietos apžiūros metu buvo rasta ir sagtis).
Radiniai buvo gerai išsilaikę. Buvo padengti plonu rūdžių sluoksniu, kuris lengvai valėsi. Labiausiai korozijos pažeisti buvo kalavijo geležtė ir šalmas. Pentinai turi apčiuopiamus kabliukus (kilpeles) ir sagteles. Kalavijas perlaužtas į tris dalis (gali būti, kad jis sulūžo, kai vaikai traukė iš žemės). Šalmas sulūžęs į dvi dalis, deformuotas. Žiedmarškė sulankstyta (galbūt buvo įdėta į šalmą). Ietigalis ir akstis sulankstyti, matosi juodai raudonos dėmės, kurios lyg ir byloja, kad daiktai buvo ugnyje.
Radinių vieta – kairysis Nemuno krantas, maždaug 1,5 km pasroviui nuo Senosios pilies. Artimiausias orientyras – pionierių stovykla „Лесная сказка“ (liet. Miško pasaka), kuri yra kitame krante. Radiniai rasti priešais stovyklą, tiksliau beveik priešais vasaros koncertų aikštelę, maždaug 20 m nuo jos pasroviui. Šioje vietoje abu krantai miškingi, dešinysis krantas su lengvu šlaitu, o kairys status ir skardingas. Radiniai buvo dideliame žemės grumste, kuris atskilo nuo upės kranto ir nusirito beveik iki pat vandens. Moksleiviai pasakojo, kad visi radiniai buvo vienoje vietoje, maždaug 1 m² plote. Radinių vietos apžiūros metu, maždaug už 2 metrų rasta sagtis. Apieškotas skardis – geltonas pakrantės smėlis. Ant skardžio krašto nuo kurios atskilo žemės grumstas, 0,3 m gylyje buvo rasta nedidelė dalelė odinio diržo, kuris greičiausiai neturi nieko bendro su minėtais radiniais:
Radiniai įvardinti pagal A. N. Kirpičnikovo (А. Н. Кирпичникoв) tipologiją [2]:

Kalavijas (1 pav., 14) priskirtas II tipui (pagal V. Kazakevičiaus tipologiją, tai būtų Z tipo kalavijas)- trijų dalių buoželė ir į apačią išlenktas apatinis skersinis/garda. Artimiausios analogijos datuojamos XII-XIII a. Atlikus ašmenų paviršiaus valyma buvo aptiktos įrantos ir ženklai, tarp jų ir kryžius sudarytas iš mažų kryželių (bendras ilgis - 915 mm, rankenos ilgis - 170 mm, griovelio plotis ties pagrindu - 32 mm, skersinis/garda - 115 mm, viršūnė/ silpnoji dalis - 55*87*32 mm, ašmenų ilgis - 745 mm, geležtės plotis ties pagrindu - 49 mm, svoris 785 g; visi radiniai pasverti po restauracijos).
Ietigalis (1 pav., 8) – III Б tipo – siauraašmenis ietigalis, datuojamas XII-XIII a. (Svoris 350 g).
Akstis (1 pav., 9) nepapuola į Kirpičnikovo tipologiją, bet pagal ašmenų formą panašus į V tipą. Datuojama XII-XIII a. (svoris 116 g).
Kirvis (1 pav., 6) prailgintų žemyn ašmenų kirvis priklauso IV А tipui, XII-XIII a. (Svoris 500 g).
Žiedmarškė (1 pav., 7 barmica?) iš plokščių žiedelių, datuojama XIII a. (Svoris 280 g.).
Šalmas (1 pav., 10,11) - II А tipo, panašus pagal formą, gerai datuotam radiniu iš Kijievo, XIII a. prima pusė - rastas Dešimtinės cerkvės (ukr. Десяти́нная це́рковь) slaptavietėje (mūsų šalmo svoris 550 g).
Žąslai (1 pav., 5) – IV tipas, datuojami XII-XIII a. (Svoris 176 g).
Balnakilpė (1 pav., 4) – VIII tipas; tiesi, kojelė susijungia su arka trimis centimetrais aukščiau nei jos galai, datuojama XII - XIII a. antrai pusei (Svoris 163 g).
Pentinai su žvaigždutėm (1 pav., 1-3), dviejuose poriniuose yra 6 ir 8 spinduliai, trečiame - 8, datuojami XIII a. pabaigai (Svoris 41, 41 ir 65 g).
Smeigtukas su žiedine galvute (1 pav.,12) turi analogų Baltarusijoje: Valkaviske (Волковыск) (XI - XIII a.) [3] ir Naugarduke (Новогрудок) (XII-XIII a.) [4]. Svoris 51 g.
Sagtis (1 pav., 13) individualios formos (svoris 22,5 g).

Kijevo Dešimtinės cerkvės šalmas II А tipo (Pagal A.N.Kirpičnikovo tipologiją)

Radinių piešiniai: 1-3 – pentinai; 4 – balnakilpė; 5 – žąslai; 6 – kovos kirvis; 7 – žiedmarškė (barmica?); 8 – ietis; 9 – aksits (svaidoma ietis); 10, 11 – šalmas; 12 – smeigtukas; 13 – sagtis; 14 – kalavijas.

Gardino šalmo rekonstrukcija

Ištyrus kiekvieną daiktą atskirai aiškėja, kad jie gyvavo vienu metu. Šio rinkinio sudėtis ir jų chronologinis sutapimas nenuginčijamai liudija, kad priešais mus raitelio ir jo žirgo ginkluotė ir amunicija. Datuoti šį rinkinį galima XIII a. pirmiems dviem dešimtmečiams (seniausiai datuojami pentinai) – XIII a. pab. Visai tikėtina, kad šiuos daiktus turėjo vienas žmogus, kuris buvo profesionalus karys ir priklausė feodaliniam luomui.
Lieka neaišku kaip šie daiktai atsirado ant Nemuno kranto. Galima sugalvoti daug lygiaverčių versijų, pvz.: laidotuvės, mirtis kai bandė persikelt per upę ir kiti panašūs atvejai.
1986-1988 m. kasinėjant Senąją Gardino pilį, XIII amžiaus sluoksnyje buvo rastas ietigalis. Savo matmenimis, forma ir detalėmis jis labai panašus į mūsų ietigalį. Galbūt moksleivių rasti ginklai priklausė kariui iš Gardino pilies.

Nuotraukos iš Gardino istorijos ir archeologijos muziejaus:

Literatūra:

1. Краўцэвіч А. Унікальная знаходка бемрускай зброі // Спадчина 1990. № 3. С. 49;
2. Кирпичников А. Н. Древнерусское оружие. Вып. I Мечи и сабли IX-XIII вв. М.: Л.. 1966; Он же. Древнерусское оружие. Вып 2. Копья, сулицм, боевые топоры, булавы, кистени IX-XIII м. М.; Л., 1966; Он же. Древнерусское оружие. Вып. 3. Доспех, комплекс боевых средств IX-XIII вв. Л., 1973; Он же. Снаряжение всадника и верхового коия ив Руси IX—XIII вв. Л„ 1973.
3. Зверуго Я. Г. Древний Волковыск. Мн.. 1975. С. 36 — 37.
4. Гуревич Ф. Д. Древний Новогрудок. Л., 1981. С 140. Табл. 19.

Nuorodos:

1. Гродненский государственный историко-археологический музей [2013-02-01]
2. Комплекс вооружения и снаряжения княжеского дружинника 13 века из Гродно [2013-02-01]

Parengė: Žalčius