Šįkart mokysimės kaip nusiausti paprastutę vytinę juostelę. Akivaizdžiausia juostos paskirtis – susijuosti, tačiau įvairaus storio ir įvairaus ilgio juosteles galima panaudoti ir įvairiau – apsiūti drabužius, panaudoti kaip dekoratyvų raištelį, rankeną kokiam nors savadarbiui tašiukui, elementariai įsidėti į skaitomą knygą, įpinti į kasas...
Juostelė, kokią mėginsime austi šį kartą yra ganėtinai siaura (nors plotis labai priklauso ir nuo naudojamų siūlų storio), todėl šį raštą panaudojau autjuostėms ir vietoje virvelės į kelnes.

Taigi, mums reikės:
1) Trijų spalvų siūlų
2) Audimo kaladėlių
3) Virvelės
4) Žiogelio (liaudiškai vadinamo „grafke“)

Čia dažnam pradedančiajam gali kilti klausimas – o kurgi gauti tų audimo kaladėlių? Nors seniau jas gamindavo iš medžio, žalvario ar net kaulo (prabanga...), namų sąlygomis jas labai paprasta pasidaryti iš nebereikalingų plastikinių kortelių (banko, nuolaidų, elektroninių bilietų) bei tų padėkliukų, kuriuos baruose duoda pasidėti po bokalu. Tiesiog išsikirpkite kvadratą ir skylamušiu iškalkite po keturias skylutes (teko matyti ir kaladėlių su daugiau skylučių, tačiau keturios – standartas).

Raštą pasiskolinau iš L. Kudirkienės labai šaunios knygos apie audimą „Technologijos. Vytinės juostos“. Deja, ją turbūt begalima rasti tik bibliotekose. Žinoma, seniau audėjos raštus dėliodavosi turbūt tik galvose...

Taigi, atkreipkimė dėmesį į patį raštą. Skaičiukai virš jo – kortelės, o raidės šone – skylutės. Man asmeniškai „raidinti“ skylučių niekada neprisireikė, užtenka prisiminti, kurią iš jų laikome pirmąja.
Kadangi skylutės kaladėlėje keturios, norint susiskaičiuoti, kiek siūlų reikės, tereikia išsirinkti juostos rašto fragmentą, kuriame būtų keturios eilutės. Toliau esančioje nuotraukoje pažymėjau jį raudonomis linijomis.

Turbūt pastebėjote, kad spalvos žymimos ne kvadratėliais, o tokiais tarsi rombais, kurie yra pakrypę į vieną arba į kitą pusę. Kryptis taip pat svarbi! Tarkim, jeigu susiversite visus siūlus į tą pačią pusę, juosta bus linkusi suktis kaip garbanoti plaukai. Nekažką, jeigu norisi, kad ji gražiai kybotų ant liemens...
Taigi, norint suskaičiuoti siūlus, mums tereikia suskaičiuoti kiek kokios spalvos rombų yra mūsų pasirinktame fragmente. Pamėginkite. O atsakymas turėtų būti 14 tamsių, 10 raudonų ir 8 geltoni. Viso – 32 siūlai.

Prieš pradedant karpyti ir verti siūlus, įsidėmėkite:
1) Jeigu rombas iš kairės į dešinę kyla į viršų, susivėrus siūlus į kaladėlę ir padėjus ją ant kokio nors paviršiaus, mazgelis turėtų būti po kaladėle.
2) Jeigu rombas iš kairės į dešinę leidžiasi žemyn, susivėrus siūlus į kaladėlę ir padėjus ją ant kokio nors paviršiaus, mazgelis turėtų būti viršuje.
3) Kadangi audžiant juostą reikia vietos kaladėlėms slankioti, taip pat kažkiek audžiamai juostai laikyti ar kur nors pririšti, prie norimo juostos ilgio pridėkite šiek tiek vietos. Kad būtų ramu, aš pasilieku pusmetrį, jei juosta bus trumpa, ir apie metrą, jeigu juosta bus labai ilga, nes karpant siūlus sunku juos sukarpyti lygiai lygiai, o ir šiaip jie kartais būna linkę trūkinėti.

Taigi, pradedame verti kaladėles.
Pirmoji – visi siūlai tamsūs, tai ir veriam į visas keturias skylutes tamsius siūlus nesukdami galvos. Svarbu, kad mazgelis liktų po kaladėle.
Antroji – vėl visi siūlai vienodi, vėl veriam juos taip pat kaip ir pirmajai.
Trečioji... Va čia ir reikės, kaip jau minėjau, išsirinkti, kuri skylutė jūsų kaladėlėje bus pirmoji. Man patinka kairioji viršutinė. Taigi, į kairiąją viršutinę veriu geltoną siūlą, tada pagal laikrodžio rodyklę į kitą skylutę – vėl geltoną, į trečią skylutę- tamsų, ir į ketvirtąją (kairė apačioje) vėl geltoną. Plius, čia mazgelis turi būti ant kaladėlės viršaus.
Ketvirtoji – analogiškai, tik spalvos jau kitos. Į kairę viršutinę veriu geltoną, toliau – tamsi, raudona ir vėl tamsi.
Ir taip suveriam visas kaladėles, nepamiršdami ir krypties. Žemiau esančioje nuotraukoje daugmaž toks vaizdelis, koks turėtų gautis ir jums susivėrus visas kaladėles.

Tada paeiliui iš dešinės į kairę sudedame kaladėles viena ant kitos. Tamsią dešiniausiąją – ant šalia esančios, tada jas abi – ant trečiosios ir taip toliau.

Dabar labai svarbu jų nesumaišyti, nes susigadins raštas. Čia labai patogu per vieną kaladėlių skylutę įverti žiogelį. Aš visada veriu į kairiąją viršutinę skylutę. Tada atsargiai ištraukiam visus surištus mazgelius ir surišame juos visus į krūvą. Galima ir viską tiesiog į vieną mazgą, bet tai būtų vėl papildomas siūlų švaistymas, taip pat audžiant platesnę juostą nebe taip patogu, nes juostos pradžia būna siauresnė nei visa likusi juosta.

Tada visą reikalą kur nors patogiai prisirišame ir įtempiame. Galima kitą siūlų galą prisirišti prie savęs (prie kokio diržo ar pan.), bet man patogiau prie kėdės ranktūrio, arba apsukus aplink liemenį, palaidą galą tiesiog prisėsti. Tiesa, artėjant prie audimo pabaigos, šis metodas nebeįmanomas, nes lieka mažai siūlų. Tačiau tada juos galima ir laikyti rankoje. Tai ypač paprasta kai juostelė yra trumpa ir siaura.

Imame iš anksto atsivyniotą patogų kamuoliuką ataudų siūlų (jie turėtų būti tos pačios spalvos kaip ir kraštinėse kortelėse suverti siūlai) ir vieną galą perkišame per susidariusias „žiotis“. Kai kurie praktikuoja to siūlgalio pririšimą prie juostos pradžios, bet nuaudus kelias eilutes jis jau nebesitaiko pabėgti.

Ir štai, pradėsime austi. Imame visas kaladėles ir atsargiai pasukame į save per vieną kraštinę.

Susidarys naujos žiotys, per kurias reikės perkišti siūlą, bet pirmiausia siūlus reikia „primušti“ prie juostos pradžios.

Analogiškai sukasi ir kitas juostos galas, todėl patogu tuos siūlus taip pat primušti, kol jie neapribojo kaladėlių judėjimo laisvės. Deja, ilgainiui tos laisvės vis tiek sumažės, todėl tuos kitame gale susisukusius siūlus teks iššukuoti.

Ir vėl perkišame siūlą!

Ir tada vėl pasukame kaladėles į save per vieną kraštinę, perkišame siūlą, vėl pasukame, vėl perkišame ir taip toliau, kol gaunasi juosta.
Štai kaip viskas turėtų atrodyti po keturių pasukimų:

SVARBU!
-Įtempti visus siūlus, nes jeigu jie bus per laisvi, su juosta bus nepatogu dirbti, ji gali būti išskydusi.
-Įtempti ataudų (kaišiojamą) siūlą, nes jeigu jis bus per laisvas, juosta bus platesnė, bet skystesnė. Analogiškai, jeigu įtempsite per daug, juosta bus tarsi „sugrūsta“.
-Nepamiršti primušti siūlų kaskart pasukus kaladėles, nes kitu atveju eilutės gausis nevienodos.
Prisireikus padėti darbą į šalį vėl viską tvarkingai susegame žiogeliu. Tokio neturint galima mėginti įverti vietoje jo siūlą, arba tiesiog surišti nesuaustus siūlus į mazgą arti kaladėlių, kad jos negalėtų pačios pasisukti.

Beje, kaip pagal nupieštą raštą galim nuausti juostą, taip ir pagal nuaustą juostą galima nupiešti raštą, kas yra ypač aktualu nusižiūrėjusiems kokį archeologinio radinio fragmentą...
Klaustukai, kurie gali kilti:
-Jeigu sugalvosite verti siūlus ne pagal laikrodžio rodyklę, o prieš – raštas gausis atvirkščias.
-Jeigu pasuksite kaladėles ne į save, bet nuo savęs – raštas vėlgi gausis atvirkščias (beje, šitaip raštuose gaunami rombai, tik rekomenduojama šonines kaladėles visą laiką sukti į vieną pusę dėl lygumo).
-Jeigu susiversite siūlus prieš laikrodžio rodyklę ir suksite nuo savęs – vis tiek gausite tą patį raštą (na, ar bent turėtumėte). Siūlau paeksperimentuoti ir rasti sau patogų tiek vėrimo, tiek juostos prisirišimo, tiek audimo būdą.
-Jeigu nutrūko siūlas/pasibaigė ataudų siūlas, nepulkite rišti mazgelių, nebent juosta bus naudojama apsiūti drabužiams ir esate tikri, kad pavyks tą mazgelį paslėpti blogojoje pusėje. Geriausia būtų į juostą įsmeigti kokį nors pagrindą (žiogelį, adatą) ir aplink jį apvynioti nutrūkusio siūlo galą (arba naują siūlą), kad šis tvirtai laikytųsi, kol įsitvirtins juostoje.

Pabaigus visą juostą vaizdas gali būti panašus į šį, nors būna ir baisesnių.

Ką belieka padaryti, tai tiesiog sukaišioti siūlgalius į pačią juostą, o kai kuriais atvejais gali tekti pirmiau „išsiuvinėti“ trūkstamą rašto dalį.

Parengė: Elena